Asmens buvimo vietoje asmens savižudybės grėsmę nustato ir emocinę pagalbą asmeniui teikia gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas ir mokyklos psichologas; kiti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, vykdydami darbo ar tarnybos funkcijas, asmens buvimo vietoje asmens savižudybės grėsmę nustatyti ir emocinę pagalbą asmeniui teikti gali išklausę su Sveikatos apsaugos ministerija suderintą, ne trumpesnę kaip 16 val. trukmės emocinės pagalbos teikimo savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui mokymo programą ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pagalbos teikėjas).
Kiti nenurodyti asmenys, susidūrę su galbūt savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, gali kreiptis į pagalbos teikėją arba skambinti skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Pagalbos teikėjas įvertina asmens buvimo vietos saugumą ir, vadovaudamasis asmens konfidencialumo principu, iš savižudybės grėsmę patiriančio asmens ir šalia esančių jo artimųjų, draugų, kitų pagalbos teikėjų surenka informaciją, reikalingą skubios pagalbos poreikiui, pobūdžiui ir mastui įvertinti.

Tyčinis žalojimasis – veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo sveikatai arba sukelti pavojų savo gyvybei.
Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs ir (ar) apsinuodijęs:

Pagalbos teikėjas

• skambina skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112;
• iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigadai teikia savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui pirmąją pagalbą ir emocinę pagalbą;

Greitosios medicinos pagalbos brigada
Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada, suteikusi būtinąją medicinos ir emocinę pagalbą, įvertina tolesnės medicinos pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui poreikį ir:

• susižalojusį savižudybės grėsmę patiriantį asmenį, esant indikacijų, perveža į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), teikiančią stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių lemtų sužalojimų;
• apsinuodijusį savižudybės grėsmę patiriantį asmenį, esant indikacijų, perveža į ASPĮ, teikiančią stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apsinuodijusiems asmenims;
• jei dėl patirtų susižalojimų ir (ar) apsinuodijimo nėra indikacijų pervežti savižudybės grėsmę patiriantį asmenį į stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią ASPĮ, ž.r. „Asmuo pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus“.

Ketinimas žudytis – savižudybės krizės etapas, kai asmens realus noras mirti didėja, pradedama galvoti apie savižudybės būdus, detalizuojamas savižudybės planas, taip pat asmuo yra išsakęs kam nors savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie jo pasiruošimą savižudybei.
Jei asmuo nėra susižalojęs ar apsinuodijęs, bet yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, t. y. jis pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus (pavyzdžiui, turi ginklą):

Pagalbos teikėjas

• užtikrina savižudybės grėsmę patiriančio asmens saugumą:
  • jei įmanoma, pašalina prieigą prie sužalojimą ar mirtį galinčių sukelti priemonių;
  • pasitelkia kitus asmenis, jiems sutikus, savižudybės grėsmę patiriančio asmens saugumui užtikrinti, kol atvyks GMP brigada;
• skambina skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112;
• iki atvykstant GMP brigadai, teikia savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui emocinę pagalbą;

Greitosios medicinos pagalbos brigada
Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada suteikusi būtinąją medicinos ir emocinę pagalbą, įvertina tolesnės medicinos pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui poreikį:

• esant indikacijų, savižudybės grėsmę patiriantį asmenį perveža į ASPĮ, teikiančią stacionarines antrinio ir (ar) tretinio lygio psichiatrijos paslaugas;
• jei nėra indikacijų, GMP darbuotojas suteikia savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui informaciją apie jo gyvenamojoje teritorijoje psichosocialinio vertinimo paslaugas teikiančias ASPĮ. Savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui pasirinkus psichosocialinį vertinimą atliekančią ASPĮ ir šiai ASPĮ galint asmenį priimti, GMP automobiliu savižudybės grėsmę patiriantis asmuo pervežamas į pasirinktą ASPĮ;

Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo atsisako GMP teikiamos pagalbos:

• informuoja savižudybės grėsmę patiriantį asmenį ir, asmeniui sutikus, šalia esančius jo artimuosius (išskyrus, jei asmuo nepilnametis) apie galimas pagalbos atsisakymo pasekmes savižudybės grėsmę patiriančio asmens sveikatai ir (ar) gyvybei ir suteikia savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui informaciją apie jo gyvenamojoje teritorijoje nemokamas psichosocialinio vertinimo paslaugas teikiančias ASPĮ;
• esant Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatytoms priverstinio hospitalizavimo sąlygoms, savižudybės grėsmę patiriantis asmuo pervežamas į stacionarines antrinio ir (ar) tretinio lygio psichiatrijos paslaugas teikiančią ASPĮ.

Ketinimas žudytis – savižudybės krizės etapas, kai asmens realus noras mirti didėja, pradedama galvoti apie savižudybės būdus, detalizuojamas savižudybės planas, taip pat asmuo yra išsakęs kam nors savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie jo pasiruošimą savižudybei.
Jei asmuo nėra susižalojęs, apsinuodijęs ir (ar) pradėjo ar ketina pradėti savižudybės veiksmus (pavyzdžiui, stovi ant tilto atbrailos), bet yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie ketinimą nusižudyti:

Pagalbos teikėjas
Įvertinęs aplinkybes, organizuoja pagalbą savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui ASPĮ, teikiančioje nemokamas psichosocialinio vertinimo paslaugas:

• pasitelkęs savižudybės grėsmę patiriančio asmens artimuosius ir (ar) kitus šalia esančius asmenis (jei asmuo nepilnametis – asmens atstovus pagal įstatymą), organizuoja saugų savižudybės grėsmę patiriančio asmens patekimą į ASPĮ:
  • kartu su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu aptaria ASPĮ, teikiančių nemokamas psichosocialinio vertinimo paslaugas, pasirinkimo galimybes;
  • savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui pasirinkus psichosocialinio vertinimo paslaugas teikiančią ASPĮ ir šiai ASPĮ galint savižudybės grėsmę patiriantį asmenį priimti, pagalbos teikėjas padeda savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui užsiregistruoti ASPĮ psichosocialinio vertinimo paslaugai gauti. Psichosocialinio vertinimo paslauga turi būti suteikta savižudybės grėsmės nustatymo dieną, bet ne vėliau kaip per 12 val. nuo kreipimosi į ASPĮ;
  • palydi pats arba užtikrina, kad savižudybės grėsmę patiriantis asmuo būtų saugiai palydėtas į asmens pasirinktą ASPĮ, teikiančią psichosocialinio vertinimo paslaugas;
• jei pagalbos teikėjas negali užtikrinti saugaus savižudybės grėsmę patiriančio asmens patekimo į ASPĮ, teikiančią psichosocialinio vertinimo paslaugas, arba savižudybės grėsmę patiriantis asmuo atsisako siūlomos pagalbos skambina skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir iki atvykstant GMP brigadai teikia savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui emocinę pagalbą;

Greitosios medicinos pagalbos brigada
Į įvykio vietą atvykus GMP brigadai, žr. „Asmuo yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti“.

Savižudiškos mintys – mintys, idėjos, fantazijos, impulsai, reiškiantys, kad realaus noro numirti nėra, bet žmogus apie savižudybę svarsto kaip vieną iš galimų problemų sprendimo variantų, savižudiški impulsai nėra stiprūs.
Jei savižudybės grėsmė maža, t. y. savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui tik išsakius savižudiškas mintis, bet neturint ketinimo nusižudyti ir esant motyvuotam priimti psichologinę pagalbą:

Pagalbos teikėjas

• savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui suteikia emocinę pagalbą;
• kartu su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu apsvarsto galimas psichologinės pagalbos teikimo alternatyvas;
• atsižvelgęs į savižudybės grėsmę patiriančio asmens pageidavimus, padeda užsiregistruoti į konsultaciją pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą.

Gydytojas, įvertinęs, kad asmuo išgyvena savižudybės krizę, išaiškina asmeniui tolesnės pagalbos poreikį ir inicijuoja asmens, išgyvenančio savižudybės krizę, psichosocialinį vertinimą. Savižudybės krizė nustatoma remiantis asmens, jo artimųjų ir (ar) jį lydinčių asmenų pateikta informacija ir (arba) pagal sukelto sveikatos žalojimo pobūdį.
Gydytojas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a), arba gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr. 003/a), įrašo apie asmens išgyvenamą savižudybės krizę ir siunčia asmenį gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro arba medicinos psichologo konsultacijos, kurios metu atliekamas psichosocialinis vertinimas.
Jei į pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą kreipiasi apsinuodijęs savižudybės krizę išgyvenantis asmuo, jis pervežamas į įstaigą, teikiančią stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apsinuodijusiems asmenims.
Psichosocialinis vertinimas gali būti atliekamas tik esant stabiliai savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklei. Jei savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklė leidžia, psichosocialinis vertinimas gali būti atliekamas teikiant kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kai psichosocialinį vertinimą galima atlikti ne trumpesniu kaip 4 val. ir ne ilgesniu kaip 24 val. laikotarpiu arba su savižudybės krizę išgyvenančiu asmeniu neįmanoma užmegzti prasmingo verbalinio kontakto ir dėl to sudėtinga atlikti psichosocialinį vertinimą, savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui teikiama stebėjimo paslauga.
Siekiant išvengti pakartotinio mėginimo žalotis ar žudytis, savižudybės krizę išgyvenantis asmuo negali būti paliktas vienas, kol jam bus atliktas psichosocialinis vertinimas.
Jei reikia, asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalas pagal savo kompetenciją teikia emocinę pagalbą savižudybės krizę išgyvenantį asmenį lydintiems artimiesiems.
Kokiomis aplinkybėmis atliekamas psichosocialinis vertinimas?
Psichosocialinį vertinimą būtina atlikti, jei asmuo ketino žudytis ir (ar) tyčia žalojosi.
Psichosocialinio vertinimo atlikti neprivaloma, jei savižudybės grėsmė maža, t. y. savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui tik išsakius savižudiškas mintis, bet neturint ketinimo nusižudyti ir esant motyvuotam priimti psichologinę pagalbą.
Įstaigos atliekančios psichosocialinį vertinimą
Visą parą psichosocialinio vertinimo paslaugą teikiančios įstaigos:

• Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (suaugusiesiems);
• Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje (vaikams);
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (vaikams ir suaugusiesiems);
• Respublikinėje Kauno ligoninėje (suaugusiesiems);
• Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (suaugusiesiems);
• Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (vaikams ir suaugusiesiems);
• Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (vaikams ir suaugusiesiems);
• Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (suaugusiesiems);
• Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (vaikams ir suaugusiesiems);
• Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (suaugusiesiems);
• Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (suaugusiesiems).

Kitose, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose psichosocialinio vertinimo paslauga turi būti teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 17 val. Jeigu įstaiga neteikia ambulatorinių ar (ir) stacionarinių antrinio ir (ar) tretinio lygio psichiatrijos paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugą, kai atliekamas savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas (atliekamas gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro), gali užtikrinti pagal sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Psichikos sveikatos centruose psichosocialinio vertinimo paslauga turi būti teikiama šių įstaigų darbo metu.

Psichosocialinio vertinimo tikslas – bendradarbiaujant su asmeniu, įvertinti galimą savižudybės krizę ir asmens aplinką, susitarti ir parengti tolimesnės pagalbos, mažinančios savižudybės riziką, asmeniui planą.
Psichosocialinio vertinimo trukmė – 45–90 min., įskaitant ir medicinos dokumentų tvarkymą.
Psichosocialinis vertinimas turi būti atliekamas atskiroje patalpoje, kurioje nėra kitų asmenų. Jei savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklė neleidžia psichosocialinio vertinimo atlikti atskiroje patalpoje, psichosocialinis vertinimas turi būti atliekamas palatoje (ar kitoje patalpoje, kurioje yra asmuo) maksimaliai užtikrinant pokalbio privatumą.
Psichosocialinio vertinimo forma yra pokalbis, kurio metu renkama informacija apie:

• esamą savižudybės krizę išgyvenančio asmens būklę (tyčinį žalojimąsi, savižudiškas mintis, bendrą asmens būseną) ir vertinimas, ar būtina užtikrinti nuolatinį intensyvų savižudybės krizę išgyvenančio asmens stebėjimą;
• rizikos ir apsauginius veiksnius (ankstesnę su savižudybe susijusią patirtį, polinkį į rizikingą elgesį ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą) ir vertinimas, ar yra asmens hospitalizacijos stacionarines antrinio ir (ar) tretinio lygio psichiatrijos paslaugas teikiančioje ASPĮ poreikis;
• aptariamas tolesnės pagalbos asmeniui teikimo planas.

Jei psichosocialinio vertinimo metu nustatoma, kad asmeniui tikslingas ambulatorinis gydymas, kartu su savižudybės krizę išgyvenančiu asmeniu sudaromas Asmens savisaugos planas, kuriame nurodoma:

• tolesnės pagalbos asmeniui teikimo planas (ilgalaikės savižudybės rizikos veiksnių poveikio mažinimo priemonės);
• įspėjamieji asmens savižudybės krizės ženklai (mintys, vaizdiniai, nuotaikos, situacijos, elgesys);
• planas siekiant išvengti savižudybės krizės (nurodomi artimieji, kurie gali padėti reikiamu metu, telefoninės pagalbos, greitosios medicinos pagalbos, įstaigų kontaktiniai duomenys);
• savižudybės priemonių apribojimas (ką reikia padaryti, kad būtų pašalintos savižudybės priemonės);
• priežastis (-ys) gyventi (nors viena priežastis, dėl kurios savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui verta gyventi).

Savižudybės krizei įvertinti ir tolesnės pagalbos savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui teikimo planui sudaryti rekomenduojama pasitelkti asmens artimuosius, ypač jei kontaktas su asmeniu sudėtingas ar asmeniui rekomenduojamas ambulatorinis gydymas. Jei asmuo yra nepilnametis, sudarant Asmens savisaugos planą turi dalyvauti nepilnamečio atstovai pagal įstatymą.
Apie atliktą psichosocialinį vertinimą ir jo rezultatus įrašoma į formą Nr. 025/a arba į formą Nr. 003a. Psichosocialinio vertinimo metu specialistas gali naudoti Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo formą (1 priedas) ir Asmens savisaugos plano formą (2 priedas) arba pagal kompetenciją kitus specializuotus, mokslu grįstus instrumentus, skirtus kompleksiškai įvertinti savižudybės krizę išgyvenančio asmens psichosocialinę būseną. Psichosocialinio vertinimo metu specialistas savo nuožiūra ir pagal kompetenciją gali naudoti, jei tai būtina, papildomus psichologinio vertinimo instrumentus (skales, testus, kitus instrumentus), skirtus asmens būsenai ar psichologinėms ypatybėms įvertinti. Šiame punkte nurodyti paciento psichosocialinio vertinimo dokumentai saugomi kartu su forma Nr. 025/a arba su forma Nr. 003/a.
Visų psichosocialinio vertinimo instrumentų rezultatai turi būti vertinami tik kaip patariamojo pobūdžio, psichosocialinio vertinimo rezultatai ir tolesnės pagalbos asmeniui teikimo planas formuluojami atsižvelgiant į visą psichosocialinio vertinimo metu surinktą informaciją.
Pastebėjus savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklę, trukdančią atlikti psichosocialinį vertinimą, ar atsiradus poreikiui teikti medicininę pagalbą, psichosocialinis vertinimas stabdomas ir savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui teikiama reikalinga medicininė pagalba.
Kai asmuo išrašomas gydytis ambulatoriškai iš psichosocialinį vertinimą atlikusios stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, psichosocialinį vertinimą atliekantis specialistas:

• asmeniui (jei asmuo nepilnametis, taip pat ir asmens atstovams pagal įstatymą) įteikia užpildyto Asmens savisaugos plano kopiją;
• susisiekia su asmens medicinos dokumentuose nurodytais asmens artimaisiais (išskyrus, kai asmuo nepilnametis) ir informuoja apie asmens būklę.

Asmens atsisakymas atlikti psichosocialinį vertinimą turi būti fiksuojamas formoje Nr. 025/a arba formoje Nr. 003/a bei patvirtinamas asmens parašu. Asmens atsisakymas patvirtinamas dviejų sveikatos priežiūros specialistų parašais.
Jei asmuo išrašomas iš stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, jį gydantis gydytojas informuoja asmens atstovus pagal įstatymą arba asmens medicinos dokumentuose nurodytus asmens artimuosius apie asmens išgyvenamą savižudybės krizę ir atsisakymą, kad jam būtų atliktas psichosocialinis vertinimas, ir įteikia asmeniui atmintinę su asmens gyvenamoje teritorijoje skubią emocinę ir psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašu.
Jei asmuo atsisako pateikti savo artimųjų kontaktinius duomenis, ar nesutinka, kad jiems būtų teikiama informacija, jo atsisakymas fiksuojamas asmens medicinos dokumentuose bei patvirtinamas asmens parašu. Jei psichosocialinio vertinimo atsisako nepilnamečio atstovai pagal įstatymą, apie tai informuojamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą.

Psichosocialinį vertinimą atliekantis specialistas arba kitas įstaigos vadovo paskirtas specialistas asmens išrašymo iš stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos dieną privalo pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, prie kurios asmuo prisirašęs, vadovaudamasis asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, elektroninėmis priemonėmis pateikti:

• formą Nr. 027/a arba jos kopiją;
• dokumento, kuriame pateiktas asmens psichosocialinis vertinimas, kopiją.

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gavusi informaciją iš, medicinos dokumentų, susijusių su savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui atliktu psichosocialiniu vertinimu, gavimo dieną elektroninėmis priemonėmis persiunčia juos savižudybės krizę išgyvenusio asmens šeimos gydytojui ir psichikos sveikatos centrui, prie kurio savižudybės krizę išgyvenęs asmuo yra prisirašęs.
Psichikos sveikatos centras, gavęs dokumentus, jų gavimo dieną paskiria savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui Psichikos sveikatos centro socialinį darbuotoją arba kitą Psichikos sveikatos centro specialistą, kuriam paveda taikyti atvejo vadybos metodą, ir perduoda jam gautą informaciją apie savižudybės krizę išgyvenusį asmenį.

Atvejo vadybininkas gavęs informaciją apie savižudybės krizę išgyvenusį asmenį tą pačią dieną (pasibaigus jo darbo laikui – artimiausią darbo dieną) skambina asmeniui telefonu ir informuoja jį apie tęstinės pagalbos galimybes.
Jei savižudybės krizę išgyvenęs asmuo nėra užsiregistravęs į konsultaciją pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą ir sutinka gauti pagalbą psichikos sveikatos centre prie kurio yra prisirašęs, registruoja jį gauti psichikos sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui neatvykus specialisto konsultacijos į psichikos sveikatos centrą prie kurio jis prisirašęs, atvejo vadybininkas skambina asmeniui telefonu ir teiraujasi apie neatvykimo priežastis.
Po pirmojo savižudybės krizę išgyvenusio asmens apsilankymo pas psichikos sveikatos centro, prie kurio asmuo prisirašęs, specialistą, atvejo vadybininkas su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu aptaria psichikos sveikatos centro specialisto ir savižudybės grėsmę išgyvenusio asmens sudarytą tęstinės pagalbos planą ir įrašo apie tai ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje.

Asmuo atsisako gauti pagalbą

Savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui atsisakius gauti pagalbą psichikos sveikatos centre, prie kurio jis yra prisirašęs, atvejo vadybininkas kartu su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu aptaria, kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga jam galėtų teikti tęstinę pagalbą. Savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui sutikus priimti pagalbą kitoje įstaigoje, atvejo vadybininkas padeda savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui užsiregistruoti į konsultaciją pas pasirinktos įstaigos psichikos sveikatos priežiūros specialistą.
Savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui atsisakius gauti bet kokią pagalbą, atvejo vadybininkas su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu aptaria ir ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dokumentuoja atsisakymo priežastis, priimto sprendimo pasekmes ir bendradarbiavimo su psichikos sveikatos centru, prie kurio savižudybės krizę išgyvenęs asmuo prisirašęs, ateityje galimybes.
Jei pagalbos atsisako nepilnamečio asmens atstovai pagal įstatymą, apie tai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo atsisakymo dienos informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.

Su asmeniu nepavyksta susisiekti

Tą pačią dieną nepavykus susisiekti su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu telefonu, atvejo vadybininkas skambina psichosocialinio vertinimo dokumentuose nurodytiems artimiesiems (išskyrus – jei asmuo nepilnametis) ir per juos siekia užmegzti kontaktą su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu. Su artimaisiais nesusisiekiama, jei psichosocialinio vertinimo dokumentuose nenurodyti artimųjų kontaktiniai duomenys arba jei savižudybės krizę išgyvenęs asmuo nurodė, kad nesutinka, kad jiems būtų teikiama informacija apie jį.
Nepavykus telefonu susisiekti su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu ir (ar) jo artimaisiais tą pačią dieną, toliau bandoma susisiekti dar 4 darbo dienas, o kai asmuo nepilnametis – dar 2 darbo dienas.

Apsilankymas asmens gyvenamojoje vietoje

Su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu ir (ar) jo artimaisiais nepavykus susisiekti per 5 darbo dienas (kai asmuo nepilnametis – per 3 darbo dienas), atvejo vadybininkas vyksta pats arba organizuoja kito tos pačios įstaigos specialisto apsilankymą savižudybės krizę išgyvenusio asmens gyvenamojoje vietoje.
Jei savižudybės krizę išgyvenęs asmuo yra savo gyvenamojoje vietoje, atvejo vadybininkas arba kitas specialistas, jei asmuo sutinka gauti pagalbą psichikos sveikatos centre prie kurio yra prisirašęs, registruoja jį gauti psichikos sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Jei savižudybės krizę išgyvenusio asmens gyvenamojoje vietoje neranda, atvejo vadybininkas arba kitas specialistas pakartotinai vyksta arba organizuoja kito tos pačios ASPĮ specialisto apsilankymą asmens gyvenamojoje vietoje dar 1 kartą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po paskutinio nuvykimo;
Nepavykus susisiekti su savižudybės krizę išgyvenusiu asmeniu, paieškos aplinkybės dokumentuojamos ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir savižudybės krizę išgyvenusio asmens paieška nutraukiama. Jei savižudybės krizę išgyvenęs asmuo yra nepilnametis, apie tai, kad nepavyko susisiekti su savižudybės krizę išgyvenusiu nepilnamečiu ir jo atstovais pagal įstatymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuojamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą.

Kitų įstaigų dalyvavimas teikiant pagalbą

Esant poreikiui, savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui sutikus raštu ir (ar) vadovaujantis kitais teisės aktais, į tęstinės pagalbos teikimo procesą įtraukiamos kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei institucijos ir organizacijos (pvz., ugdymo įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, socialinių paslaugų įstaigos ir kt.). Prieš savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui duodant sutikimą, atvejo vadybininkas turi savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui suprantamu būdu paaiškinti apie kitų ASPĮ ir kitų institucijų ir organizacijų įtraukimo į tęstinės pagalbos teikimo procesą tikslą ir jų dalyvavimo teikiant tęstinę pagalbą būdus.
Jei savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui psichologo ir (ar) psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ne psichikos sveikatos centre, prie kurio asmuo prisirašęs, savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar psichologo paslaugas teikianti kita įstaiga atvejo vadybininko prašymu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo prašymo gavimo dienos raštu pateikia atvejo vadybininkui informaciją apie savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui suteiktas paslaugas.
Jei nepilnamečiam savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui psichologo ir (ar) psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ne psichikos sveikatos centre, prie kurio jis prisirašęs, ir nepilnamečio asmens atstovai pagal įstatymą nesutiko, kad atvejo vadybininkui būtų teikiama informacija, atvejo vadybininkas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informaciją apie tai, kad nepilnamečiam savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ne psichikos sveikatos centre prie kurio jis prisirašęs, perduoda Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą.