Savižudybės grėsmė – situacija, kai dėl esamos asmens būklės išsakomos arba numanomos savižudiškos mintys, yra ketinimas žudytis, galimas ar patvirtintas tyčinis žalojimasis.

Asmens savižudybės grėsmė nustatoma atliekant psichosocialinį vertinimą, t.y. psichosocialinį vertinimą atliekančio specialisto (gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar medicinos psichologo) konsultacija, kuri atliekama bendradarbiaujant su asmeniu, siekiant įvertinti galimą savižudybės grėsmę, asmens aplinką ir parengti savisaugos planą.

Psichosocialinio vertinimo paslauga teikiama:

• stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose kiekvieną dieną visą parą
•  psichikos sveikatos centruose šių įstaigų darbo metu.

PSV trukmė – 45–120 min., įskaitant ir medicinos dokumentų tvarkymą.

PSV turi būti atliekamas atskiroje patalpoje, kurioje nėra kitų asmenų. Jei savižudybės grėsmę patiriančio asmens sveikatos būklė neleidžia psichosocialinio vertinimo atlikti atskiroje patalpoje, psichosocialinis vertinimas turi būti atliekamas palatoje (ar kitoje patalpoje, kurioje yra asmuo) maksimaliai užtikrinant pokalbio privatumą.

Atsiradus poreikiui teikti būtinąją medicininę pagalbą, psichosocialinis vertinimas stabdomas ir tęsiamas toliau, kai asmens sveikatos būklė leidžia šį vertinimą atlikti.

PSV atlikti gali būti naudojama viena iš šių formų:

1. savižudybės grėsmę patiriančių asmenų psichosocialinio vertinimo forma (Aprašo 1 priedas) ;
2. CAMS savižudybių statuso forma 4 (SSF 4) (Aprašo 2 priedas); 
3. kita sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta forma, skirta bendradarbiaujant su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu jo psichologinei būklei kompleksiškai įvertinti ir savižudybės grėsmei valdyti.

PSV forma yra pokalbis, kurio metu renkama informacija apie: dabartinę savižudybės grėsmę patiriančio asmens būklę; rizikos ir apsauginius veiksnius ir kitą svarbią informaciją; stacionarizacijos poreikį, jei to reikia asmens saugumui užtikrinti; tolimesnės pagalbos asmeniui planą, jei asmeniui patvirtinama savižudybės grėsmė.

Patvirtinus savižudybės grėsmę, kartu su asmeniu sudaromas asmens savisaugos planas, kuriame nurodoma:

• aptartas tolimesnės pagalbos planas;
• įspėjamieji asmens savižudybės grėsmės ženklai;
• asmens veiksmai, siekiant išvengti savižudybės grėsmės;
• savižudybės priemonių apribojimas;
• priežastis (-ys) gyventi (nors viena priežastis, dėl kurios savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui verta gyventi).
• Jei PSV metu nustatoma, kad asmeniui tikslingas ambulatorinis gydymas, PSV dokumente įrašomos rekomendacijos dėl psichiatrinės, psichologinės ir (ar) kitos pagalbos. Tolesnės pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui teikimo planui sudaryti rekomenduojama pasitelkti asmens PSV dokumente nurodytus asmens artimuosius:
• Jei asmuo nepilnametis, atliekant PSV bei sudarant savisaugos planą prireikus gali dalyvauti nepilnamečio atstovai. Jei jie nedalyvauja, jie supažindinami su planu;
• Jei asmuo neveiksnus (ribotai veiksnus), atliekant PSV bei sudarant savisaugos planą, prireikus gali dalyvauti asmens globėjas (rūpintojas). Jei jis nedalyvauja, jis supažindinamas su planu.

Išleidžiant asmenį gydytis ambulatoriškai, jam paliekamas savisaugos plano originalas, o kopija saugoma sveikatos/ligos istorijoje arba gydymo stacionare ligos istorijoje.

Visais atvejais, kai asmeniui anksčiau buvo atliktas psichosocialinis vertinimas ir asmuo pakartotinai patiria savižudybės grėsmę, psichosocialinis vertinimas atliekamas pakartotinai.

APSĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
AV – Atvejo vadybininkas
PSV – psichosocialinis vertinimas
PSC – psichikos sveikatos centras
GMP – greitoji medicinos pagalba
VVTAĮT – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
PAASPĮ – pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga

Pagalbos teikėjas – asmuo, pirmasis atpažinęs savižudybės grėsmę patiriantį asmenį ir pagal poreikį bei kompetenciją atliekantis Apraše nurodytus veiksmus.

Jei pagalbos teikėjas yra sveikatos priežiūros, švietimo ar socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, jis, vykdydamas darbo ar tarnybos funkcijas, asmens buvimo vietoje į asmens savižudybės grėsmę reaguoja, pirmąją ir (ar) emocinę pagalbą asmeniui teikia vadovaudamasis Aprašu ir pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarka, nustatyta jo darbo ar tarnybos teisės aktais.

Sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas teikiančių institucijų, įstaigų ar organizacijų darbuotojams ar kitiems potencialiems pagalbos teikėjams rekomenduojama išklausyti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderintą, ne trumpesnę kaip 16 val. trukmės emocinės pagalbos teikimo savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims mokymo programą.

Pagalbos teikėjo veiksmai:

1. įvertina ir užtikrina asmens saugumą;
2. surenka reikiamą informaciją būtinos pagalbos poreikiui įvertinti;
3. pagal kompetenciją suteikia pirmąją ir/ar emocinę pagalbą;
4. nukreipia tolesnės pagalbos pagal poreikį:

• Jei nėra grėsmės sveikatai ir asmuo sutinka priimti pagalbą, pagalbos teikėjas palydi asmenį pas įstaigos psichologą, kuris suteikia pagalbą pats arba padeda užregistruoti asmenį į ASPĮ PSV specialisto konsultacijai. Jei įstaigoje nėra dirbančio psichologo, pagalbos teikėjas padeda asmeniui užsiregistruoti į ASPĮ PSV specialisto konsultacijai. Pagalbos teikėjas asmenį palydi pats arba pasitelkia artimuosius;
• Jei yra grėsmė sveikata ir gyvybei, pagalbos teikėjas skambina 112 ir kviečia GMP;
• Jei asmuo atsisako pagalbos, pagalbos teikėjas konsultuojasi su PSV atliekančiu specialistu dėl tolesnės pagalbos asmeniui;
• Jei asmuo, kuris atsisako pagalbos yra nepilnametis arba jam skirtos pagalbos atsisako nepilnamečio asmens atstovai pagal įstatymą, pagalbos teikėjas informuoja VVTAĮT.

• Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada:
  1. įvertina asmens buvimo vietos saugumą;
  2. surenka reikiamą informaciją būtinos pagalbos poreikiui įvertinti;
  3. sprendžia dėl tolimesnės pagalbos asmeniui.
• Jei yra grėsmė sveikatai ir gyvybei, priklausomai nuo pagalbos poreikio ir asmens fizinės ar psichinės būklės, asmuo vežamas į:
  • artimiausią ASPĮ, teikiančią stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių sukeltų sužalojimų;
  • ASPĮ, teikiančią stacionarines psichiatrijos paslaugas.
• Jei asmuo sutinka priimti siūlomą pagalbą ir nėra stacionarizavimo indikacijų, tačiau asmenį nėra saugu palikti įvykio vietoje, jis vežamas į įvykio vietos savivaldybės PSC (jo darbo metu) skubios psichikos sveikatos specialisto konsultacijos arba į kitą ASPĮ, kurioje teikiama PSV paslauga.
• Jei asmuo sutinka priimti siūlomą pagalbą, nėra stacionarizavimo indikacijų ir asmenį saugu palikti įvykio vietoje, asmuo paliekamas namuose, bet informacija apie asmenį perduodama PAASPĮ, prie kurios asmuo yra prisirašęs. PAASPĮ perduoda informaciją PSC, kurio specialistai susisiekia su asmeniu tą pačią arba kitą darbo dieną kai gauna informaciją iš PAASPĮ.
• Jei asmeniui nėra savižudybės grėsmės, asmuo paliekamas namuose suteikiant jam informaciją apie įvykio vietos savivaldybėje psichiatrinę ir (ar) psichologinę pagalbą teikiančias įstaigas.

Savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui atvykus į PSC PSV atliekantis specialistas tą pačią dieną suteikia PSV paslaugą. Iki bus suteikiama PSV paslauga, asmens saugumu pasirūpina kartu su asmeniu į PSC atvykę asmens artimieji ar lydintys asmenys, o kai jų nėra arba artimieji ar lydintys asmenys nepajėgia pasirūpinti – PSC darbuotojas.

• Jei asmeniui nustatoma savižudybės grėsmė:

  1. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) įrašoma informaciją apie savižudybės grėsmę ir jam suteiktą PSV paslaugą;
  2. asmeniui sutikus (išskyrus, kai asmuo yra nepilnametis arba yra pilnametis, teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje – tokiu atveju sutikimas nereikalingas), susisiekia su asmens medicinos dokumentuose (įskaitant psichosocialinio vertinimo dokumentus) nurodytais asmens artimaisiais ir jie informuojami apie asmens būklę;
  3. kartu su asmeniu sukuriamas arba aptariamas anksčiau sukurtas asmens savisaugos planas;
  4. savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui priskiriamas PSC socialinis darbuotojas arba psichikos sveikatos slaugytojas, kuriam pavedama koordinuoti tęstinės pagalbos asmeniui teikimą.
  5. teikiama pagalba kaip nurodoma sk. “Tęstinės pagalbos teikimas”.

• Jei savižudybės grėsmę patiriantis asmuo ketina tęsti ambulatorinį gydymą kitoje ASPĮ, nei buvo atliktas psichosocialinis vertinimas, PAASPĮ, prie kurios asmuo prisirašęs, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, elektroninėmis priemonėmis pateikia dokumentus, susijusius su asmens sveikatos būkle ir atliktu psichosocialiniu vertinimu (forma Nr. 027/a arba jos kopija ir psichosocialinio vertinimo forma arba jos kopija)
• Jei PSV metu nustatoma, kad asmuo išgyvena savižudybės krizę ir yra hospitalizacijos stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančioje ASPĮ indikacijos, yra kviečiama GMP brigada ir savižudybės grėsmę patiriantis asmuo pervežamas į stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančią ASPĮ.
• Jei psichosocialinio vertinimo metu nustatoma, kad savižudybės grėsmės nėra, tai asmeniui pagal poreikį suteikiama informacija apie savivaldybėje socialines, teisines ir psichologines paslaugas teikiančias įstaigas ir asmuo išleidžiamas į namus.

Prireikus PSC darbuotojai pagal savo kompetenciją ir galimybes teikia emocinę pagalbą savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui ir jį lydintiems artimiesiems bei kitiems asmenims.

Jei Asmuo atvyksta į skubiosios medicinos pagalbos skyrių, šio skyriaus gydytojas, o jei savižudybės grėsmė nustatoma Asmeniui jau gydomam (dienos) stacionare, gydantis gydytojas:

• pasirūpina Asmens saugumu ir įvertina jo psichikos būklę;
• sveikatos / ligos istorijoje įrašo informaciją apie savižudybės grėsmę;
• informuoja PSV-specialistą apie Asmenį.

PSV specialistas įvertina Asmens psichikos būklę ir atlieka PSV:

• esant stabiliai Asmens sveikatos būklei, jei sveikatos būklė leidžia, atlieka PSV teikiant kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
• jei Asmuo hospitalizuojamas dėl kitų indikacijų, PSV atliekamas kuo skubiau, kai tik Asmens sveikatos būklė leidžia;
• jei dėl intoksikacijos ar sutrikusios sąmonės būklės su Asmeniu neįmanoma užmegzti prasmingo dialogo, yra neaiškios patekimo į ASPĮ aplinkybės ir įtariama savižudybės grėsmė – teikiama stebėjimo paslauga, iki kol Asmens sveikatos būklė taps tinkama atlikti PSV.

Tolesni veiksmai po PVS

1. Jei patvirtinama savižudybės grėsmė ir Asmeniui nesaugu grįžti į namus arba reikia tęsti gydymą stacionare dėl kitų indikacijų:

• PSV atlikęs psichiatras arba vaikų ir paauglių psichiatras, arba, jei šį vertinimą atliko medicinos psichologas, asmenį gydantis gydytojas, sveikatos / ligos istorijoje įrašo informaciją apie savižudybės grėsmę ir atliktą PSV;
• Asmuo hospitalizuojamas (toliau gydomas stacionare) pagal vyraujančias indikacijas ir jam teikiamos specializuotos savižudybės grėsmės intervencijos);
• Jei reikalinga hospitalizacija psichiatrijos stacionare, pirmenybė teikiama hospitalizacijai psichiatrinių krizių intervencijos skyriuje, atsižvelgiant į indikacijas.

2. Jei patvirtinama savižudybės grėsmė ir Asmeniui saugu grįžti į namus, gydytis dienos stacionare, arba Asmuo išrašomas baigus gydymą, PVS specialistas:

• Asmeniui sutikus, susisiekia su artimaisiais (jei Asmuo nepilnametis, neveiksnus arba ribotai veiksnus, sutikimas nereikalingas) ir informuoja juos apie Asmens psichikos būklę;
• su Asmeniu sukuria (arba aptaria anksčiau sukurtą) savisaugos planą;
• sveikatos / ilgos istorijoje įrašo informaciją apie savižudybės grėsmę ir atliktą PSV;

Asmens išrašymo dieną ASPĮ pateikia elektroninėmis priemonėmis Asmens PAASPĮ formą Nr. 027/a (arba kopiją) ir PSV formą (arba kopiją).

Jei Asmeniui reikalinga tęstinė pagalba rekomenduojama nuotoliniu būdu konsultuotis su Asmens PSC specialistu), o Asmeniui sutikus, jis užregistruojamas savo PSC psichikos sveikatos specialisto konsultacijai.

3. Jei nustatoma, kad savižudybės grėsmės nėra:

• PSV-specialistas sveikatos / ligos istorijoje pažymi, kad buvo atliktas PSV ir savižudybės grėsmės nėra;
• Asmuo išleidžiamas į namus arba toliau gydomas stacionare dėl kitų indikacijų.

4. Asmeniui atsisakius PSV ir (ar) tolesnio gydymo, kai PSV metu buvo patvirtinta savižudybės grėsmė:

• Atsisakymas pažymimas sveikatos / ligos istorijoje bei patvirtinamas Asmens parašu. (Asmeniui atsisakant pasirašyti, atsisakymas patvirtinamas dviejų sveikatos priežiūros specialistų parašais);
• Jei yra priverstinio hospitalizavimo sąlygos, Asmuo hospitalizuojamas priverstinai;
• Jei nėra priverstinio hospitalizavimo sąlygų:
  • Asmuo išrašomas. Gydantis gydytojas informuoja Asmens atstovus arba medicinos dokumentuose nurodytus Asmens artimuosius apie Asmens patiriamą savižudybės grėsmę ir jo atsisakymą, suteikia informaciją apie galimą psichiatrinę, psichologinę pagalbą. Jei Asmuo atsisako pateikti savo artimųjų kontaktus ar nesutinka, kad jiems būtų teikiama informacija, atsisakymas fiksuojamas medicinos dokumentuose ir patvirtinamas Asmens parašu;
  • ASPĮ pateikia elektroninėmis priemonėmis Asmens PAASPĮ formą Nr. 027/a (arba jos kopiją), nurodydama Asmens atsisakymo priežastis.
• Jei PSV ir (ar) gydymo atsisako nepilnamečio atstovai – informuoja VTAS.

Prireikus ASPĮ darbuotojai teikia emocinę pagalbą Asmeniui ir jį lydintiems asmenims.

Jei Asmuo atvyksta į skubiosios medicinos pagalbos skyrių, šio skyriaus gydytojas, o jei savižudybės grėsmė nustatoma asmeniui, jau gydomam tokios ligoninės (dienos) stacionare, gydantis gydytojas:

1. pasirūpina Asmens saugumu ir įvertina Asmens psichikos būklę bei skubios psichiatrinės pagalbos poreikį;
2. prireikus nuotoliniu būdu konsultuojasi su kitos ASPĮ psichiatru (vaikų ir paauglių psichiatru) dėl gydymo taktikos;
3. sprendžia, kur Asmeniui bus atliekamas PSV.

PSV atidedamas ir atliekamas PSC. PSV gali būti atidėtas, jei Asmuo sutinka priimti siūlomą pagalbą ir jo PSC su tuo sutinka. PSV atidedamas iki Asmuo bus išrašytas iš ligoninės. Tada:

• Asmuo užregistruojamas savo PSC į konsultaciją PSV atlikimui ne vėliau kaip kitą dieną po Asmens išrašymo iš ligoninės;
• gydytojas (jam pavedus, slaugytojas), Asmeniui sutikus, susisiekia su medicinos dokumentuose nurodytais Asmens artimaisiais (jei Asmuo nepilnametis, neveiksnus arba ribotai veiksnus, sutikimas nereikalingas) ir informuoja apie Asmens būklę, PSV poreikį ir paskirtą konsultaciją PSC;
• gydytojas sveikatos / ligos istorijoje įrašo informaciją apie savižudybės grėsmę ir PSV atidėjimo aplinkybes.

PSV neatidedamas ir atliekamas kitoje ligoninėje, jei Asmuo atsisako priimti siūlomą pagalbą, Asmuo pervežamas į ligoninę, teikiančią PSV paslaugą:

• sveikatos / ligos istorijoje gydytojas įrašo informaciją apie savižudybės grėsmę ir pervežimo į ligoninės, teikiančios PSV paslaugą, poreikį;
• gydytojas (jam pavedus, slaugytojas) susisiekia su ligoninės, į kurią ketinama pervežti Asmenį, priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budinčiu personalu ir informuoja apie Asmenį ir planuojamą pervežimą;
• kviečiama GMP ir Asmuo pervežamas į kitą ligoninę.

Prireikus ASPĮ darbuotojai teikia emocinę pagalbą Asmeniui ir jį lydintiems asmenims.

PAASPĮ, prie kurios asmuo yra prisirašęs, medicinos dokumentų, susijusių su savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui atliktu PSV, gavimo dieną el. priemonėmis persiunčia juos šio asmens gydytojui ir PSC.

PSC atstovas, gavęs dokumentus, nedelsdamas juos persiunčia PSC socialiniam darbuotojui ar psichikos sveikatos slaugytojui, kuriam yra pavesta koordinuoti tęstinės pagalbos asmeniui teikimą (toliau – atvejo vadybininkas).

Atvejo vadybininkas (toliau – AV) dokumentų gavimo dieną (pasibaigus jo darbo laikui – artimiausią darbo dieną):

• susipažįsta su asmens PSV ir pateiktomis ambulatorinio gydymo rekomendacijomis;
• susisiekia su asmeniu ar jo atstovais telefonu;
• nepavykus susisiekti su asmeniu telefonu, skambina PSV nurodytiems artimiesiems (jei jų kontaktus asmuo sutiko pateikti PSV atlikimo metu) ir per juos užmezga kontaktą su asmeniu;
• nepavykus susisiekti telefonu su asmeniu ar (ir) jo artimaisiais, pakartotinai bandoma susisiekti dar 4 darbo dienas kasdien.

Pirmojo kontakto su asmeniu metu AV informuoja asmenį apie tęstinės pagalbos galimybes, skatina priimti siūlomą pagalbą.

Jei asmuo sutinka gauti tęstinę pagalbą PSC – asmuo registruojamas AV konsultacijai. AV konsultacija turi būti suteikta tiesioginiu ar nuotoliniu būdu per 3 darbo dienas nuo pirmojo kontakto; Pirmojo kontakto (konsultacijos) metu, bendradarbiaudamas su asmeniu, AV

• parengia tęstinės pagalbos teikimo planą, įtraukdamas į jį pirmines ir (ar) specializuotas savižudybės grėsmės intervencijas;
• registruoja asmenį pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą (-us) dėl konsultacijos (-ų), atsižvelgdamas į pateiktas ambulatorinio gydymo rekomendacijas;
• asmeniui, patiriančiam savižudybės grėsmę, pirmosios AV arba psichikos sveikatos specialisto konsultacijos PSC metu pasiūlomas psichologinis konsultavimas – asmeniui sudaromos sąlygos PSC gauti ne mažiau kaip 10 medicinos psichologo konsultacijų vieno gydymo epizodo metu. Pirma konsultacija – ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paciento registravimo, išskyrus tuos atvejus, kai pacientas paprašo jas atidėti. Visos atsisakymo ar atidėjimo priežastys turi būti įrašomos ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje;
• jei dėl paciento psichinės būklės ar psichosocialinių aplinkybių įvertinama, kad psichologinis konsultavimas nepakankamas, gydantis gydytojas pacientui skiria ambulatorinės psichoterapijos seansus. Medicinos psichologo konsultacijos PSC teikiamos iki ambulatorinės psichoterapijos seansų pradžios;
• esant poreikiui, asmeniui sutikus raštu (prieš tai AV suprantamu būdu paaiškina asmeniui apie kitų įstaigų įtraukimo tikslus), į tęstinės pagalbos planą įtraukiamos kitos ASPĮ bei kitos įstaigos;

Asmeniui neatvykus paskirtos specialisto konsultacijos, AV telefonu nedelsdamas susisiekia su asmeniu ir aptaria neatvykimo priežastis. Nepavykus susisiekti telefonu, skambina PSV dokumentuose nurodytiems artimiesiems. Nepavykus susisiekti su asmeniu ir (ar) jo artimaisiais, pakartotinai bandoma susisiekti dar 2 darbo dienas.

Jei asmuo atsisako tęstinės pagalbos – informuoja asmenį apie kitas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybės gyventojams teikiančias įstaigas, aptaria kontakto su AV ateityje sąlygas ir ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašo atsisakymo priežastis.

AV, teikdamas tęstinę pagalbą asmeniui, stebi tęstinio pagalbos plano įgyvendinimą ir prireikus, bendradarbiaudamas su savižudybės grėsmę patyrusiu asmeniu bei pagalbą teikiančiais specialistais, planą tikslina, pagal poreikį inicijuoja ir aptaria tęstinio pagalbos teikimo plano įgyvendinimą su asmeniui tęstinę pagalbą teikiančia psichikos sveikatos specialistų komanda.

AV tęstinės pagalbos procesą dokumentuoja Tęstinės pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui teikimo formoje (Aprašo 3 priedas), kuri saugoma ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje.

Tęstinė pagalba asmeniui baigiama teikti:

• asmeniui sutikus bei AV ir pagalbą teikiantiems specialistams nusprendus, kad asmeniui nebereikalinga pagalba;
• asmeniui atsisakius;
• jei nepavyksta susisiekti su asmeniu nustatyta tvarka.

Gydymo stacionare ar dienos stacionare metu visiems savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims po PSV pasiūlomas psichologinis konsultavimas arba psichoterapijos seansai (išskyrus, kai Asmuo atsisako arba dėl savo sveikatos būklės nepajėgus užmegzti prasmingo dialogo, – tokiu atveju tai pažymima sveikatos / ligos istorijoje)

Medicinos psichologo konsultacijų ir psichoterapijos seansų metu pirmenybė teikiama specializuotiems metodams, skirtiems savižudybės grėsmei mažinti ir ją sukeliantiems sunkumams spręsti (pvz., CAMS, dialektinės elgesio terapijos, mentalizacijos terapijos ir kt.), kuriuos gali taikyti reikiamą kompetenciją įgiję specialistai.

Jei Asmuo per paskutinius tris mėnesius mėgino nusižudyti, šalia įprastinio gydymo gydytojas gali siųsti Asmenį specializuotos trumpalaikės terapijos (pvz., ASSIP), kuri apima: savižudybės krizės istorijos aptarimą su Asmeniu; individualių veiksnių, didinančių asmens pažeidžiamumą ir tikimybę patirti savižudybės krizę, bei įvykių, galinčių prisidėti prie savižudybės krizės atsiradimo, analizę; plano, kaip tokių krizių išvengti ateityje, sudarymą kartu su Asmeniu.

Jei Asmuo po mėginimo nusižudyti gydomas ASPĮ, kurioje neteikiama ASSIP, gydytojas Asmenį siunčia į kitą ASPĮ, teikiančią ASSIP.

ASSIP gali būti teikiama stacionare, dienos stacionare ir (ar) ambulatoriškai. Kai Asmuo išrašomas iš stacionaro ar dienos stacionaro nepabaigęs ASSIP, ją tęsia tas pats specialistas dienos stacionare ar ambulatoriškai.

ASSIP Asmeniui taikoma vieną kartą. Jei Asmuo, baigęs ASSIP, pakartotinai patiria savižudybės grėsmę, jis gali būti siunčiamas vienos palaikomosios ASSIP konsultacijos (rekomenduojama to paties specialisto).