Jeigu jauti depresijos požymius ir norėtum pasikonsultuoti, pagalbos teikėjų kontaktus rasi čia.

Depresija yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, su kuriuo susiduria apie 3,8 % pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad depresijos patirties turi maždaug 280 milijonų žmonių visame pasaulyje. Klaidinga manyti, kad depresija pasireiškia tik uždariems ar melancholiškiems žmonėms: šių sunkumų rizika padidėja išgyvenant artimo žmogaus netektį, reikšmingus gyvenimo pokyčius ar kitais atvejais, kai patiriami nemalonūs, sunkūs jausmai.

Depresijos simptomai

Depresijos požymių yra nemažai. Kai kuriuos iš jų gali būti sunku pastebėti ne tik aplinkiniams, bet ir tau pačiam, tuo tarpu kiti simptomai kasdienį gyvenimą paveikia iškart.

Psichologiniai depresijos požymiai:

• Ilgą laiką besitęsiantis liūdesys ar prasta nuotaika;
• Beviltiškumas dėl ateities;
• Nesugebėjimas susikoncentruoti;
• Kaltės jausmas;
• Sunkumas priimant sprendimus;
• Motyvacijos ir smalsumo praradimas;
• Nerimo ar nuolatinio susirūpinimo jausmas;
• Dirglumas, nepakantumas aplinkiniams;
• Žema savivertė;
• Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.

Fiziniai depresijos požymiai:

• Miego sutrikimai;
• Psichosomatiniai skausmai;
• Lytinio potraukio praradimas;
• Nuolatinis energijos trūkumas;
• Svorio ir apetito pokyčiai;
• Vidurių užkietėjimas.

Galimi ir socialiniai depresijos požymiai:

• Kontakto ir bendravimo su artimaisiais vengimas;
• Atsiribojimas nuo išorinio pasaulio;
• Hobiai ir anksčiau traukusios veiklos tampa neįdomios;
• Sunkumai namuose ar darbe.

Pirmieji depresijos požymiai

Atpažinti depresiją gali būti nelengva, nes sunkios emocijos, tokios kaip liūdesys ar beviltiškumas, yra tik maža depresijos požymių dalis. Kai kurie depresiją patiriantys žmonės liūdesio visiškai nejaučia, tačiau išgyvena daug nemalonių fizinių pojūčių.

Pagalbos reiktų kreiptis, jeigu tu ar tavo artimas žmogus dvi savaites ar ilgiau jaučia žemiau nurodytus simptomus:

• Nuolatinis liūdesys, nesugebėjimas nurimti;
• Iki tol žmogui nebūdingas pesimizmas ir beviltiškumo jausmas;
• Irzlumas;
• Nepaaiškinamas kaltės jausmas;
• Energijos neturėjimas;
• Sunku užmigti, dažnai prabundama naktį (miego sutrikimai);
• Lėtesni nei įprasta judesiai ir kalba;
• Sunkumai bandant susikaupti ar atlikti kasdienius darbus;
• Mintys apie mirtį, savęs žalojimą ar savižudybę;
• Įvairūs skausmai: mėšlungis, migrena, virškinimo sutrikimai, kurie nepalengvėja net vartojant vaistus ar kitaip gydant.

Jeigu įtari, kad patiri psichikos sveikatos sunkumų, rekomenduojame atlikti depresijos testą.

Galimos depresijos priežastys

Prievarta. Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta gali sukelti rimtus psichikos sveikatos sutrikimus, taip pat ir depresiją.

Vaistai. Kai kurių grupių vaistai, pavyzdžiui, izotretinoinas, barbitūratai ar benzodiazepinai, kai kuriems asmenims gali sukelti depresiją. Didesnėje rizikos grupėje yra senyvo amžiaus žmonės.

Amžius. Vieniši, atskirtį patiriantys, vyresnio amžiaus žmonės emocinės sveikatos sunkumų patiria dažniau.

Mirtys ir netektys. Susidūrimas su artimo žmogaus netektimi ar jo mirtimi sukrečia, sukelia neigiamas emocijas. Sielvartas gali paskatinti depresijos atsiradimą.

Lytis. Dėl reguliarių hormonų svyravimų moterims depresija pasireiškia maždaug dvigubai dažniau negu vyrams.

Genai. Psichikos sveikatos sutrikimų istorija šeimoje gali lemti asmens polinkį į depresiją.

Svarbūs įvykiai. Studijų baigimas, atleidimas iš darbo ar kaip tik naujas darbas, skyrybos, vaiko gimimas ir kiti svarbūs gyvenimo įvykiai gali tapti sunkia emocine našta, kurią sumažinti įmanoma kreipiantis profesionalios pagalbos.

Asmeninės problemos ir sunkios ligos. Socialinė atskirtis, nepasitenkinimas savimi, gyvenimo krypties neturėjimas ar gyvybei pavojingos ligos gali daryti didelę įtaką emocinei žmogaus sveikatai.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Žmonės, priklausomi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, daug dažniau patiria psichikos sveikatos sunkumų. Naujausi duomenys rodo, kad net 63 % žmonių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, laikui bėgant patiria ir depresijos simptomų.

Atsistatymas patiriant depresiją

Plačiai paplitęs mitas, kad atsigauti nuo depresijos galima tik vaistų pagalba, stigmatizuoja žmones, patiriančius emocinių sunkumų. Tiesa ta, kad medikamentai gali pašalinti depresijos simptomus, tačiau ne jos priežastis, todėl labai svarbi ir psichosocialinė pagalba.

Skiriami trys atsistatymo nuo depresijos būdai:

Medikamentinis gydymas. Esant būtinybei, psichiatras konsultacijos metu individualiai parenka reikiamus antidepresantus ar kitus vaistus.

Psichologinė pagalba. Profesionalus psichologas ar psichoterapeutas tau gali suteikti konsultaciją, padės palengvinti emocinę būklę, išklausys, tyrinės ir ieškos būdų, kaip tau padėti asmeniniame gyvenime. Psichologinė pagalba ypač padeda patiriant lengvo ar vidutinio sunkumo depresijos požymių.

Socialinė pagalba. Psichikos sveikatos specialistas tau gali daugiau papasakoti apie tai, kaip tvarkytis su kasdieniais iššūkiais. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, meditacija, prasminga veikla, mokymasis apie savo ar artimojo ligą, edukacija apie kitus galimus savipagalbos būdus.

Kompleksinė pagalba patiriant su depresija susijusių sunkumų padeda sėkmingai grįžti į kasdienį gyvenimą. Pasirinkti atsistatymo kelią tau padės psichikos sveikatos specialistai.

Ar galiu atsistatyti savo jėgomis?

Ilgą laiką patiriant sunkias būsenas, tavo emocinė sveikata gali labai nusilpti. Norint atsigauti nuo depresijos dažniausiai reikia kompleksinės pagalbos: vaistų bei pokalbių su psichologu ar psichoterapeutu. Laiku suteikta profesionali pagalba tau padės atsistatyti, lengviau priimti kasdienius iššūkius, susidoroti su neigiamomis, sunkiomis emocijomis. Jei tavo artimasis išgyvena sunkų laikotarpį, išmok atpažinti depresijos simptomus ir paskatink kreiptis pagalbos.

Psichologinė pagalba patiriant depresiją

Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę įrodymais pagrįstų atsigavimo nuo depresijos būdų, o bene veiksmingiausias jų yra psichologinė pagalba.

Emocinė parama telefonu, tiesioginiu pokalbiu internetu arba el. paštu

Emocinė parama telefonu, tiesioginiu pokalbiu internetu arba elektroniniu paštu yra konfidencialus, paprastas ir greitas būdas išsakyti tai, kas skaudina ar neramina. Prasmingas pokalbis apie kylančius jausmus padeda rasti būdų, kaip nepasiduoti ir išgyventi sunkų laikotarpį.

Kai kurie pagalbos tiekėjai yra pasiekiami visą parą lietuvių, anglų bei rusų kalbomis. Kurtieji pagalbos gali sulaukti pagalbos vaizdo skambučiu (Lietuvos kurčiųjų draugija teikia specialias konsultacijas gestų kalba).

Skubi anoniminė psichologinė pagalba

Yra organizacijų (pvz., Jaunimo linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija), kuriose tu gali gauti psichologinę pagalbą bet kuriuo paros metu iš specialius mokymus baigusių savanorių arba licenzijuotų psichologų. Jeigu patiri psichikos sveikatos sunkumų, tu gali gauti konfidencialias nemokamas konsultacijas bei tęstines konsultacijas.

Pagalba psichikos sveikatos centre

Gyvoje konsultacijoje psichikos sveikatos specialistas tau padės atsigauti nuo krizės bei suras tinkamiausią ir veiksmingiausią atsistatymo kelią. Psichoterapijos nauda yra ilgalaikė, todėl gautas žinias galėsi panaudoti ir pasibaigus terapijos sesijoms.

Psichiatro konsultacijos metu tau gali būti skirti ir antidepresantai, kurie padės efektyviai kuriam laikui sumažinti depresijos simptomus.